2015 m. balandžio 22 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio
viloje lankėsi plačiai žinomas mados istorikas Aleksandras Vasiljevas.
Menininkas susirinkusiems pristatė viloje eksponuojamą parodą „Art deco mada (1918–1939)“ iš savo asmeninės
kolekcijos. Iki rugpjūčio 23 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74,
Šiauliai) veiksianti paroda lankytojus supažindina su nuogiausiu laikotarpiu
mados istorijoje.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius
Raimundas Balza pristatymo metu džiaugėsi, kad kolekcininkas A. Vasiljevas į
muziejų atveža jau trečią savo parodą, kuri šį kartą šiauliečius ir miesto
svečius supažindina su XX a. tarpukario Europos
mada ir jos pokyčiais. Tais laikais drabužių atvirumo tendencijoms didelę įtaką
darė populiarėjantys šokiai. Neatsitiktinai šio, mados požiūriu gyvybingo ir
energingo, laikotarpio parodos pristatymą pradėjo šokių studijos „Salida“
šokėjai.
Reklāma
Muziejuje eksponuojama paroda lankytojams
atskleidžia sudėtingą laikotarpį, kuris po Pirmojo pasaulinio karo privertė
keisti nusistovėjusias visuomenės normas ir gyvenimo būdą. Vyrams žuvus karo
laukuose moterys liko be maitintojų, todėl pirmą kartą istorijoje pradėjo
ieškoti darbo. Neturėdamos išsilavinimo jos negalėjo užimti aukštų pareigų ir
dirbdavo restoranuose, parduotuvėse. „Tuometinės moterys buvo ryžtingos, jos norėjo
įrodyti, kad viską gali padaryti ne ką blogiau nei vyrai, – pasakojo A.
Vasiljevas. – Jos pradėjo dirbti, sportuoti, mokytis, vairuoti automobilius,
netgi rūkyti, norėjo įgyti teisę balsuoti ir galimybę išsiskirti.“
Mados istorikas atskleidė, kad tuometinės
moterys bandė pabrėžti savo seksualumą ir pirmą kartą istorijoje atidengė
nugarą, kojas, rankas. Be to, apranga turėjo atitikti naują gyvenimo būdą ir atsiradusius
poreikius. Pinigų stygius skatino kūrybiškumą – suknelės buvo dekoruojamos,
išsiuvinėtos rankomis.
Moterų noras apsinuoginti atsirado ir dėl
itin išpopuliarėjusių šokių: regtaimų, fokstrotų, čarlstonų. Energingi judesiai
reikalavo atitinkamos aprangos, todėl drabužiai trumpėjo, tapo laisvesni ir
atviresni. A. Vasiljevas pabrėžė, kad elektros atsiradimas taip pat padarė
įtaką tuometinei aprangai. Moterys savo sukneles puošė blizgiomis detalėmis,
karoliukais, dabinosi ryškiais papuošalais, nes kiekviena troško spindėti šokių
aikštelės šviesioje ir atkreipti visų dėmesį. „Vyrai pudruodavosi savo veidą ir
formuodavo plaukus briliantinu, – šypsojosi kolekcininkas. – Vyriškai aprangai
tuo metu buvo keliami standartiniai reikalavimai, todėl jie atrodė nuobodžiau,
nei moterys.“
Šiais laikais tokie tarpukario gyvenimo
būdo ir mados pokyčiai skamba ne naujai, nes tai, kas dabar savaime suprantama,
tais laikais įvyko pirmą kartą. „Nieko nebestebina vairuojanti, dirbanti, savo
kūną atidengianti moteris, nes šiandien tai įprasta, o tada viskas įvyko pirmą
kartą, todėl kėlė stiprius jausmus ir darė didelį įspūdį”, – paaiškina A.
Vasiljevas ir šypsodamasis priduria, kad pirmi kartai visada yra įsimintiniausi.
Art deco stiliaus suknelės labai
subtilios: pasiūtos iš plono šilko, dekoruotos daugybe karoliukų, nėriniais,
todėl jų restauravimas – sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis darbas. Visos
Chaimo Frenkelio viloje eksponuojamos suknelės labai brangios, o jų kaina
priklauso nuo gamintojų. „Kad ir kokia graži suknelė būtų, jeigu ji yra
nežinomo autoriaus ir neturi jokių gamintojų ženklų, jos kaina krenta, –
aiškina A. Vasiljevas. – Drabužiai kaip paveikslai, labiausiai vertinami tie,
kurie turi autorių.“
Dauguma A. Vasiljevo kolekcijos rūbų turi
savo istorijas, kai kurie jų priklausė garsiems žmonėms. Štai apsilankę Chaimo
Frenkelio villoje galės išvysti žinomų šokėjų ir dainininkių, seserų dvynių
Rose ir Jenny Dolly, kurios tais laikais sukėlė tikrą skandalą ištekėjusios už
to paties vyro, sukneles.
Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“
muziejaus ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“. Rėmėjas – Šiaulių Rotary klubas
„Harmonija“. Pagrindinė informacinė rėmėja – „Šiauliai plius“ žiniasklaidos
grupė: Šiaulių regiono televizija „Splius“, savaitraštis „Šiauliai plius“,
naujienų portalas „Etaplius“. Draugė – šokių studija „Salida“.
Informaciją teikia Šiaulių
„Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. +370 43 96
75.
Par rakstu pārpublicēšanas noteikumiem lūdzam kontaktēties ar Travelnews.lv redakciju.
